2020-09-14
Žiežmarių sinagogos restauravimo proceso foto albumas

 

Europos paveldo dienoms skirtas Žiežmarių sinagogos restauravimo proceso foto albumas.

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – vienas iš Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų. 2016 m. Žiežmariuose pradėta renovuoti ši unikali medinė sinagoga, kurių kadaise buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika. Lietuvoje išlikusios medinės sinagogos yra unikalūs kultūros paveldo objektai visos Europos mastu. Po didelio gaisro 1920 metais atstatyta ir per karus bei sovietmetį išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga pradeda Europos Tarybos inicijuotą programą „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“. Žiežmarių sinagoga šalia buvusios turgaus aikštės jau dabar yra tapusi populiariu žydų kultūros paveldo lankomu objektu. Žiežmarių žydų bendruomenė sinagogoje ne tik melsdavosi. Sinagoga taip pat buvo mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. 1941 m. sinagoga buvo paversta mažuoju getu, kuriame buvo laikomi Žiežmarių apylinkių žydai. Po karo Žiežmariuose žydų nebeliko, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu.

Pats pastatas monumentalaus sudėtinio tūrio, su uždaru priestatu prie vakarų kampo, prieangiu, dengtas keturšlaičiu skardiniu stogu. Pastatas yra ištęsto stačiakampio formos, su dviaukšte vakarine dalimi. Dviaukštę dalį simetriškai skaido dvi skersinės sienos, atskiriančios vidurinį koridorių ir formuojančios erdvias šonines patalpas. Rytų pusėje yra erdvi vienaukštė, artima kvadratui vyrų salė su Bimos (sakyklos) vieta vidurinėje dalyje ir Aron kodešui (spinta (kartais niša), kurioje laikomi Toros ritiniai) skirtu viduriniu, plačiausiu, tarplangiu rytų sienojuje, salę apšviečia net aštuoniolika langų – daugiau nei reikalauja Halacha (reikalauja 12).

Statinys statytas naudojant sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltas vertikaliai lentomis su lentjuostėmis, cokolis akmens mūro ir raudonų plytų. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas, su išsikišusiu dviaukščiu priestatu ir prieangiu. Galinis rytų fasadas vienaukštis, simetriškas, skaidomas horizontaliomis traukomis, o tarp jų įkomponuoti aukšti langai, užbaigti pusapskritėmis arkomis, vidurinėje fasado dalyje paliktas plačiausias tarplangis, prie kurio salėje stovėjo Aron kodešas. Šoniniai fasadai sudaryti iš vienaukštės ir dviaukštės dalių. Vienaukštės dalies langai tokie patys kaip rytų fasade – aukšti, su pusapskritėmis arkomis, o dviaukštės – stačiakampiai. Pastato pastogę juosia išsikišęs karnizas.

Vyrų salės vidurinėje dalyje Bimos vietą žymi keturios kolonos, kurių kapiteliai dekoruoti stilizuotais dantukais, ir skliautas su plačia rozete. Iš vyrų salės, vakarų sienos viršutinėje dalyje matosi moterų galerijos angos, užbaigtos segmentinėmis sąramomis. Atidžiai apžvelgus galima pamatyti sienų dekoro fragmentų. Sinagogos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro ir Kaišiadorių rajono savivaldybės informaciją.

Nuotraukos Aivaro Jonykos.

 

 


 

 
į viršų

atgal