Spektaklyje skambėjo lietuvių poetų eilės ( R. Skučaitės, E. Mezginaitės, J. Vaičiūnaitės, J. Degutytės, J. Marcinkevičiaus ir kitų). Kokia talpi poezijos kalba. Skaitai – žolė, o mintyse – mama, moteris, jos nepaprasta stiprybė ir gyvybingumas. Skaitai – aguonų žydėjimas… o mintyse atgyja jaunatviškos meilės šėlsmas, ar sudegusių vilčių gaisrai. Sakai- vabale, vabale, o matai pievoje bėgiojančius vaikus. “Laiko upė siaučia, ūžia”, neša mus… Tik žolė kiekvieną kartą vis kartojasi ir “savo tyliu juoku prikelia buvusius pavasarius”. Amžinas laiko ratas sukasi ir įsuka…. kas ant žolės, o kas jau po…. Žydėjimo šventei vėl pakviesti esame… Pavasaris žiedais įsisiautėja.

Spektaklyje vaidino ir eiles sakė: Arina Keturkaitė, Aušra Šumskienė, Domantė Šimkūnienė, Eivilė Naudžiūnaitė, Evita Morkūnaitė, Janina Augustinavičienė, Jūratė Skarakodienė, Rūta Kanclerienė, Rūta Rutkauskienė, Irena Taukinaitienė (kolektyvo vadovė).
Šviesomis ir garsu rūpinosi: Aivaras Jonyka ir Andrius Zubiela.
Už nuotraukas ačiū N. Surininui